stačionkė

×stačiõnkė (hibr.) sf. sing. (2) Lš žr. stačiokė 1: Pirma valgykit kopūstus, paskun stačionkę Ūd. Kap nuvažiavom viešnagėn, tai kad prikepė, tai prikepė stačiõnkės! Lp.